- indėvė
- ìndėvė sf. (1) K.Būg, Kv; M 1. nuodai: Nusitručijo indėvėms S.Dauk. Kraujas, užkrėstas indėve, kaipmat pagedo Blv. 2. BŽ230 pikta būtybė, piktybė; deivė: Kokia nelaimė ar indėvė stumte mane stūmė prapuolimo bedugnėn Š. Katės liežuvė[je] devynios indėvės S.Dauk. Audeklą, kurį devynios indėvės tiekusios S.Dauk. Toms indėvėms kiekviens žmogus turėjęs pavestus akminis, ant kuriais aukavęs joms aukas, kaip šiandien dar yra sakoma į žmogų, didžiai sunkiai dejuojantį: „Kuri čia tavi indėvė suka arba pjauna?“ S.Dauk. Ko šauki, ar ne ìndėvė tavi smauga? Kv. Ar ne indėvių pjaunamas krioka? VP6.
Dictionary of the Lithuanian Language.